savingas

savìngas, -a adj. (1) Rtr, BŽ499, NdŽ 1. savanaudiškas, egoistas: Jis labai savìngas J.Jabl. Kaip pasakoja arčiau ją pažįstą, tat yra savinga moteris, mylinti sūnų tąja beprotiška meile, kuri vien slėgia, bet laimės neduoda LzP. 2. savitas, originalus. O žmogus praleidžia amžių visai savingu būdu Vd. Tautiškoji linkmė yra ta, kuri kelia savingą kultūrą rš.

savìngai adv.: Kiekviena tauta stengiasi apsireikšti savingai rš.

3. būdingas.

savìnga n.: Žmogui savinga sėti ir javus valyti, bet ne durtuvu badyti sp.